tekmuo

tekmuõ (neol.) sm. (3^b) 1. žr. tėkmė 2: Liepk jiemus, idant paimtų iš vidurio Jordano tekmenies, kur stovėjo kojos kunigų, dvylika kiečiausių akmenų BaJoz4,3. 2. trykštantis vanduo, srovė: Gerk vandenį iš prūdo tavo ir tekmenis šulnio tavo BaPat5,15. 3. tekėjimas, plūdimas: Per tas septynias dienas bus nečysta teip, kaip moteriškė tekmenyje mėnesinės Ba3Moz12,2.